5 mitai apie tikrus žygius
5 dažniausi mitai apie mūsų žygius! Neretai susiduriame su žmonėmis, klausiančiais šių dalykų, kuriuos išgirdo iš draugų, perskaitė internete ar tiesiog sugalvojo patys. Taigi, 5 mitai apie žygius ir atsakymai, kodėl tai visgi tik mitai, o ne faktai.
-
Žygių metu reikia patiems individualiai naviguotis, tai yra pernelyg sudėtinga bei galima pasiklysti.
Tikrai ne! Komandai visada priskiriamas patyręs vedlys, kuris supažindina komandą su dienos maršrutu bei, pasitardamas su komanda, parenka optimalų maršrutą ir juo veda grupę. Norint pirmą kartą žygiuoti su mumis, jums nereikia turėti topografijos žinių ar gerai orientuotis. Kiekvieno žygio metu skiriame valandą ar dvi naujokams bei visiems norintiems išmokti naudotis topografiniais žemėlapiais. O tai jau mokantiems siūlome detalesnius mokymus bei mokomąsias užduotis su žemėlapiais. Tai nėra sudėtinga, tai įdomu ir gali įgautos žinios glai būti pritaikytos gyvenimiškose situacijose!
-
Sklinda „pletkai“, kad žygių metu reikia neštis visą maistą ir inventorių.
Netiesa. Dviejų parų žygiuose užtikriname bent du bendrus maitinimus bei vandens papildymą stovyklavietės. Firminį troškinį gaminame vietoje, ant laužo. Pusryčių metu taip pat vaišiname kava, arbata, sausainiais ar kitais užkandžiais. Nakčiai skirtą inventorių, t.y. miegmaišį ir kilimėlį visada galime pervežti tarp nakvynės vietų, tad išsigąsti, kad „visko nepatempsiu“ tikrai nereikia!
-
„Žiemą žygiuoti nesąmonė. Naktimis šalta, trumpos dienos, susirgsime“.
Nė velnio! Žygio metu, keliaujant, nė vienam sušalti neįmanoma. Šaltuoju metų sezonu žygiuoti netgi maloniau ir gaiviau nei karštyje.
Organizatoriai visada pasidalina patarimais, kaip pasišildyti miegmaišyje, o esant reikalui duoda papildomą miegmaišį bei medvilninių antklodžių. Būna galimybė miegoti ir šildomoje jurtoje.
Neturite žieminio inventoriaus nakvojimui lauke? Galite išsinuomoti jį iš mūsų.
-
Žygiams reikia specialaus fizinio pasirengimo, nes be jo, bus be proto sunku.
Tai N E T I E S A! Su mumis žygiuoja nuo pačių mažiausių iki vyriausio amžiaus žmonių.
Per visą mūsų istoriją patį sunkiausią žiemos žygį Žemaitijoje, 2019 m., įveikė net pradinukas, nors dauguma suaugusių viso maršruto nenužygiavo, o 2016 m. žygiuojant Zarasų rajone, pensijinio amžiaus žygeivei Birutei su mumis žygiuoti kelias dienas neužteko ir po žygio ji išėjo pėsčiomis iki namų dar keliolika kilometrų! Ji iki šiol vaikšto kasdien, dienos vidurkis ~35000 žingsnių. Įkvėpianti, aktyvi moteris.
Ribas sau nusistatome tik patys. Iš tiesų, visi galime labai daug!
-
Po žygio vakare nėra ką veikti.
Na čia tai tikrai ne apie mūsų žygius! Nužingsniavus dienos kilometrus, ar ir pačio žygio metu, gausu įvairių protinių bei fizinių pramoginių veiklų.
Mokomės užkurti laužus, vykdome komandines užduotis, žaidžiame žaidimus, dalyvaujame protmūšiuose, dalinamės patirtimi prie laužo bei kaitinamės pirtyje ar ilsiname raumenis kubile.
