Išgyvenimo mokymai Lietuvoje | Alfa renginiai

Išgyvenimo mokymai Lietuvoje: kaip pasirinkti tinkamą programą?

Išgyvenimo mokymai – tai praktinis būdas pasiruošti situacijoms, kuriose įprastos patogumo, ryšio ar pagalbos galimybės tampa ribotos. Jų metu mokomasi orientuotis vietovėje, įkurti ugnį, pasirūpinti vandeniu, įsirengti pastogę, suteikti pirmąją pagalbą ir priimti sprendimus esant nuovargiui bei nežinomybei.

Lietuvoje išgyvenimo mokymus organizuoja skirtingos mokyklos, klubai ir patyriminio ugdymo organizacijos. Viena jų – „Alfa renginiai“, daugiau nei dešimtmetį organizuojanti praktinius žygius, išgyvenimo stovyklas ir kelių lygių mokymus suaugusiesiems.

Tačiau renkantis išgyvenimo mokymus Lietuvoje svarbu žiūrėti ne tik į organizatoriaus pavadinimą ar programos trukmę. Daug svarbiau suprasti, kiek laiko bus skiriama praktikai, kam programa pritaikyta ir ar mokymai turi aiškią tęstinumo sistemą.

Kuo išgyvenimo mokymai skiriasi nuo paprasto žygio?

Žygyje pagrindinis tikslas paprastai yra įveikti suplanuotą maršrutą. Išgyvenimo mokymuose pats judėjimas tėra viena programos dalis.

Dalyviams reikia ne tik pasiekti nurodytą vietą, bet ir atlikti praktines užduotis: nustatyti kryptį, rasti koordinates, užkurti ugnį, filtruoti vandenį, įsirengti pastogę ar pasirūpinti sąlyginai nukentėjusiu komandos nariu. Keičiantis aplinkybėms tenka peržiūrėti ankstesnius sprendimus ir prisitaikyti.

Geri išgyvenimo kursai nėra vien pasakojimas apie tai, kaip reikėtų elgtis. Dalyvis turi pats paimti kompasą, užkurti ugnį, surišti mazgą, pastatyti pastogę ir praktiškai patikrinti, ar jo pasirinktas sprendimas veikia.

Būtent todėl išgyvenimo mokymai dažnai būna fiziškai ir psichologiškai sudėtingesni už įprastą savaitgalio žygį. Čia svarbus ne nueitų kilometrų skaičius, o gebėjimas veikti turint ribotą laiką, informaciją ir išteklius.

Ko mokoma išgyvenimo kursuose?

Konkreti programa priklauso nuo mokymų lygio, sezono ir trukmės. Dažniausiai praktiniai išgyvenimo mokymai apima kelias pagrindines sritis.

Orientavimasis ir topografija

Dalyviai mokosi naudotis žemėlapiu ir kompasu, nustatyti azimutą, suprasti koordinates, pasirinkti judėjimo kryptį ir įvertinti atstumą. Sudėtingesnėse programose užduotys atliekamos ne tik dieną, bet ir tamsoje ar turint nepilną informaciją.

Ugnies įkūrimas

Mokymuose išbandomi skirtingi ugnies įkūrimo būdai, mokomasi pasirinkti tinkamą vietą, paruošti sausą medžiagą ir suformuoti konkrečiai paskirčiai tinkamą laužą. Svarbu ne vien uždegti liepsną, bet ir suprasti, kaip ją išlaikyti drėgnu ar vėjuotu oru.

Vandens paieška ir paruošimas

Vandens trūkumas labai greitai paveikia žmogaus savijautą ir gebėjimą priimti sprendimus. Todėl mokymuose nagrinėjami vandens paieškos, surinkimo, filtravimo ir paruošimo vartoti principai.

Pastogės įrengimas

Dalyviai mokosi pasirinkti saugią stovyklavietę ir pasistatyti pastogę iš turimų priemonių arba gamtoje randamų medžiagų. Vertinama ne vien konstrukcijos išvaizda, bet ir jos apsauga nuo kritulių, vėjo bei šalčio.

Pirmoji pagalba ir evakuacija

Praktinių užduočių metu gali tekti įvertinti nukentėjusiojo būklę, panaudoti turimas medicinos priemones, pagaminti improvizuotus neštuvus ar suplanuoti evakuaciją.

Išgyvenimo mokymuose nagrinėjamos temos nepakeičia sertifikuotų pirmosios pagalbos kursų, tačiau padeda suprasti, kaip veikti lauko sąlygomis, kai pagalba nėra pasiekiama iš karto.

Komandinis darbas ir sprendimų priėmimas

Sudėtingesniuose mokymuose techninių žinių nepakanka. Reikia pasiskirstyti atsakomybėmis, perduoti informaciją, valdyti ribotus išteklius ir priimti sprendimus, kai komandos nariai yra pavargę.

Tokiose situacijose išryškėja, ar grupė iš tiesų veikia kaip komanda, ar tik juda ta pačia kryptimi.

Ar išgyvenimo mokymai Lietuvoje tinka pradedantiesiems?

Taip, jeigu pasirinkta programa skirta pradedantiesiems ir nereikalauja anksčiau įgytos patirties.

Pirmojo lygio mokymuose žmogus neturėtų būti paliekamas vienas spręsti užduočių, kurioms dar neturi pagrindų. Instruktoriai pirmiausia paaiškina veiksmų principus, parodo techniką ir suteikia galimybę ją pakartoti praktiškai.

Pradedančiojo programoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama individualiems įgūdžiams:

• orientavimosi pagrindams;
• ugnies įkūrimui;
• vandens paruošimui;
• pastogės įrengimui;
• pagrindiniams mazgams;
• saugiam judėjimui gamtoje;
• baziniams pirmosios pagalbos veiksmams.

Pirmieji išgyvenimo mokymai neturi būti ekstremali ištvermės patikra. Jų tikslas – suteikti pagrindą, kurį vėliau galima tobulinti sudėtingesnėse situacijose.

Kaip pasirinkti išgyvenimo mokymus?

Prieš registruojantis verta įvertinti penkis dalykus.

• Mokymų lygis. Programoje turi būti aiškiai parašyta, ar ji skirta pradedantiesiems, patirties turintiems dalyviams ar pažengusiesiems.
• Praktikos kiekis. Jeigu didžioji dalis programos vyksta paskaitos forma, tai greičiau seminaras, o ne praktiniai išgyvenimo mokymai.
• Grupės dydis. Mažesnėje grupėje instruktorius gali stebėti kiekvieno dalyvio veiksmus ir iškart taisyti klaidas.
• Programos turinys. Reikėtų ieškoti konkrečių temų ir užduočių, o ne vien bendrų pažadų apie nuotykius, iššūkius ar išėjimą iš komforto zonos.
• Tęstinumas. Jeigu po pirmojo kurso norėsite tobulėti, naudinga rinktis organizatorių, turintį kelių lygių mokymų sistemą.

Taip pat verta pasitikrinti, kokį inventorių reikės turėti pačiam, kas bus suteikta vietoje, kiek truks mokymai ir kokios fizinės būklės tikimasi iš dalyvių.

Kelių lygių išgyvenimo mokymų sistema

„Alfa renginių“ organizuojami išgyvenimo mokymai sudaryti pagal nuoseklaus pasirengimo principą. Dalyviai pradeda nuo individualių įgūdžių, vėliau mokosi veikti komandoje, o aukštesniame lygyje įgytas žinias taiko sudėtingose, tarpusavyje susijusiose užduotyse.

I lygis – individualūs įgūdžiai

Pirmasis lygis skirtas baziniams praktiniams gebėjimams. Dalyviai mokosi orientuotis, įkurti ugnį, pasirūpinti vandeniu, įsirengti pastogę ir saugiai veikti gamtoje.

Tai tinkamas pasirinkimas žmonėms, kurie išgyvenimo mokymuose dalyvauja pirmą kartą arba nori susisteminti jau turimas žinias.

II lygis – komandinis darbas

Antrajame lygyje individualūs įgūdžiai pradedami jungti į bendrą komandos veiklą. Atsiranda daugiau planavimo, informacijos perdavimo, atsakomybių paskirstymo ir sprendimų priėmimo.

Čia svarbu ne tik pačiam mokėti atlikti užduotį, bet ir padėti visai komandai pasiekti bendrą rezultatą.

III lygis – kompleksinės užduotys

Trečiasis lygis skirtas ilgesnėms ir sudėtingesnėms programoms. Dalyviai turi valdyti kelias vienu metu kylančias problemas, veikti pavargę, prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir atsakyti už savo sprendimų pasekmes.

Šiame etape atskiros temos nebėra mokomos izoliuotai. Orientavimasis, ryšiai, medicina, išteklių valdymas ir komandinis darbas tampa vienos bendros situacijos dalimis.

Kokią įrangą reikia turėti?

Tikslus daiktų sąrašas priklauso nuo sezono ir pasirinktos programos. Paprastai dalyviui reikia oro sąlygas atitinkančios aprangos, uždaros avalynės, kuprinės, miegui skirtos įrangos, vandens talpos, žibintuvėlio ir pagrindinių asmeninių priemonių.

Tačiau didelis įrangos kiekis savaime nepadaro žmogaus pasirengusio. Daug svarbiau mokėti turimas priemones tinkamai panaudoti praktiškai. Todėl renkantis išgyvenimo mokymus Lietuvoje verta domėtis ne tuo, kiek skirtingos įrangos bus parodyta, o kiek laiko dalyviai patys mokysis su ja dirbti.

Brangiausias peilis nepadės užkurti ugnies, jeigu žmogus nemoka paruošti prakurų. Tiksliausias kompasas nepadės pasiekti tikslo, jeigu jo savininkas nesupranta azimuto. O pilna kuprinė gali tapti trukdžiu, jeigu nėra aišku, kurių daiktų iš tikrųjų reikės.

Kodėl verta mokytis praktiškai?

Apie pasirengimą galima daug skaityti, tačiau tik praktikoje paaiškėja, ar žmogus sugeba žinias pritaikyti.

Ruošiantis ekstremaliosioms situacijoms naudinga susipažinti ir su oficialiomis pasirengimo rekomendacijomis.

Ugnies įkūrimas sausu oru ir ugnies įkūrimas po lietaus yra dvi skirtingos užduotys. Maršruto planavimas namuose skiriasi nuo orientavimosi nepažįstamoje vietovėje tamsoje. Net paprastas sprendimas tampa sudėtingesnis, kai trūksta laiko, šalta ar kaupiasi nuovargis.

Praktiniai išgyvenimo mokymai leidžia klysti kontroliuojamoje aplinkoje. Instruktoriai gali sustabdyti nesaugų veiksmą, paaiškinti klaidą ir parodyti, kaip tą pačią situaciją spręsti veiksmingiau.

Kas organizuoja praktinius išgyvenimo mokymus Lietuvoje?

Praktinius išgyvenimo mokymus Lietuvoje organizuoja kelios mokyklos, klubai ir patyriminio ugdymo organizacijos. Renkantis išgyvenimo mokymus Lietuvoje verta lyginti ne tik kainą ar renginio pavadinimą, bet ir programos turinį, praktikos kiekį, grupės dydį bei galimybę tęsti mokymus aukštesniu lygiu.

„Alfa renginiai“ organizuoja kelių lygių išgyvenimo mokymus suaugusiesiems. Programose derinami individualūs išgyvenimo gamtoje įgūdžiai, komandinis darbas ir kompleksinės praktinės užduotys.

Artimiausių mokymų datas, lygius ir dalyviams keliamus reikalavimus rasite mūsų išgyvenimo mokymų programoje. Jei abejojate, nuo kurio lygio pradėti, susisiekite su mumis – padėsime pasirinkti pagal turimą patirtį ir norimą pasirengimo lygį.