Šeimos planas – kaip pasiruošti Dienai X?

Šeimos planas – kaip pasiruošti savo Dienai X?

Ar jūsų šeima žinotų, ką daryti, jei rytoj dingtų elektra, nutrūktų mobilusis ryšys arba būtų paskelbta evakuacija? Kur susitiktumėte? Kas pasirūpintų vaikais? O svarbiausia – kada likti namuose, o kada išvykti?

Ekstremaliosios situacijos dažniausiai užklumpa netikėtai. Tai gali būti stichinė nelaimė, ilgalaikis elektros tiekimo sutrikimas, cheminė avarija, karinė grėsmė ar kita situacija, kuri iš esmės pakeičia įprastą gyvenimą.

Šeimos planas – tai iš anksto parengtas ir su artimaisiais aptartas veiksmų planas, padedantis kiekvienam šeimos nariui žinoti, ką daryti susidūrus su savo Diena X.

Jo tikslas nėra numatyti visas įmanomas nelaimes. Svarbiausia – pasiruošti priimti sprendimus, išvengti nereikalingos sumaišties ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu.

Kodėl kiekvienai šeimai reikalingas pasirengimo planas?

Įsivaizduokite paprastą situaciją.

Darbo diena. Vienas šeimos narys darbe, kitas – pakeliui namo, vaikai mokykloje ar darželyje. Netikėtai dingsta elektra, mobilusis ryšys veikia su pertrūkiais, o žiniasklaidoje pasirodo pranešimai apie rimtą grėsmę.

Ką darysite?

Bandysite visiems prisiskambinti? Važiuosite pasiimti vaikų? Grįšite namo? O gal iškart krausitės daiktus ir vyksite į sodybą?

Tokioje situacijoje problema dažnai būna ne reikalingos įrangos trūkumas, o tai, kad šeimos nariai neturi bendro veiksmų plano.

Iš anksto parengtas šeimos planas leidžia susitarti dėl svarbiausių dalykų dar tada, kai nėra spaudimo, baimės ir būtinybės skubiai priimti sprendimus.

Nuo ko pradėti rengti šeimos planą?

Šeimos pasirengimo planas neturi būti sudėtingas ar užimti dešimtis puslapių. Pradžiai pakanka atsakyti į kelis pagrindinius klausimus.

Kur šeimos nariai dažniausiai būna darbo dienomis?
Kaip susisieksime, jei neveiks telefonai ar internetas?
Kur susitiksime, jei negalėsime grįžti namo?
Kas pasirūpins vaikais, vyresnio amžiaus artimaisiais ar augintiniais?
Kur yra artimiausios priedangos ir saugios vietos?
Kokiais atvejais liksime namuose, o kada išvyksime?
Ką pasiimsime, jei reikės evakuotis per trumpą laiką?

Svarbu ne tik užrašyti atsakymus, bet ir aptarti juos su visais šeimos nariais. Vaikams informaciją reikia pateikti pagal jų amžių ir gebėjimus.

Kada likti namuose, o kada išvykti?

Tai vienas dažniausių ir svarbiausių klausimų kalbant apie pasirengimą Dienai X.

Nėra vieno universalaus atsakymo. Sprendimas priklauso nuo grėsmės pobūdžio, gyvenamosios vietos, šeimos poreikių, oficialių institucijų nurodymų ir realių galimybių saugiai pasiekti kitą vietą.

Kada saugiau likti namuose?

Likti namuose gali būti racionalu, kai būstas yra saugus, nėra evakuacijos nurodymo, o šeima turi pakankamai maisto, vandens, vaistų ir kitų būtiniausių atsargų.

Pavyzdžiui, trumpalaikis elektros tiekimo sutrikimas nebūtinai reiškia, kad reikia iškart išvykti.

Tam tikrų cheminių avarijų atveju saugiausia gali būti likti patalpose, uždaryti langus, duris, išjungti vėdinimą ir vykdyti oficialius nurodymus.

Kilus oro pavojui, pirmiausia reikia pasirūpinti saugiu prieglobsčiu tinkamoje priedangoje, o ne sėsti į automobilį.

Kada verta vykti į sodybą ar pas artimuosius?

Sodyba gali būti gera laikino apsistojimo vieta, tačiau tik tuo atveju, jei ji iš tiesų saugesnė už dabartinę gyvenamąją vietą.

Prieš pasirinkdami sodybą kaip atsarginį variantą, įvertinkite:

ar yra geriamojo vandens ir maisto atsargų;
ar galima šildytis dingus elektrai;
ar yra tinkama priedanga;
ar vieta nėra šalia potencialiai pavojingų objektų;
ar iki jos veda daugiau nei vienas kelias;
ar prireikus bus pasiekiama medicininė pagalba.

Vien tai, kad sodyba yra miške ar toliau nuo miesto, savaime nereiškia, kad ji saugesnė.

Kada svarstyti išvykimą iš Lietuvos?

Esant rimtai ir ilgalaikei karinei grėsmei, šeima gali iš anksto numatyti ir išvykimo į užsienį galimybę.

Tačiau plane neužtenka parašyti „važiuosime į Lenkiją“ ar „vyksime pas gimines“.

Reikėtų žinoti konkrečią apsistojimo vietą, galimus maršrutus, transporto alternatyvas, turėti galiojančius dokumentus ir finansinių atsargų.

Būtina įvertinti, kad krizės metu keliai gali būti nepravažiuojami, o sienų kirtimui ar judėjimui gali būti taikomi ribojimai.

Jeigu institucijos nurodo evakuotis, reikia vykdyti oficialius nurodymus. Jei konkrečiu metu pavojingiau judėti nei likti saugioje vietoje, pirmiausia pasirūpinkite apsauga ir sekite patikimą informaciją.

Išgyvenimo mokymai Lietuvoje | Kaip įkurti ugnį gamtoje

Išgyvenimo mokymai Lietuvoje – praktinė užduotis gamtoje

Šeimos susitikimo vietos ir ryšio planas

Rengiant šeimos planą rekomenduojame numatyti bent tris susitikimo vietas:

Netoli namų – jei būstą tektų skubiai palikti.
Kitoje gyvenvietės ar miesto dalyje – jei į savo rajoną grįžti nebūtų galima.
Už gyvenamosios vietovės ribų – jei tektų evakuotis didesniu atstumu.

Taip pat naudinga susitarti dėl vieno kontaktinio asmens, gyvenančio kitoje vietovėje, kuris galėtų padėti šeimos nariams apsikeisti informacija.

Svarbiausius telefono numerius, adresus ir susitarimus rekomenduojame turėti ne tik telefone, bet ir popieriuje.

72 valandų atsargos – jūsų šeimos savarankiškumo pagrindas

Pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms rekomendacijose ypatingas dėmesys skiriamas gebėjimui savarankiškai pasirūpinti savimi bent 72 valandas.

Tai reiškia, kad šeima turi būti pasiruošusi tam tikrą laiką išsiversti be įprastų paslaugų – elektros, vandentiekio, parduotuvių ar kitų kasdienių patogumų.

Svarbiausios atsargos:

geriamasis vanduo ir ilgesnio galiojimo maisto produktai;
būtini vaistai ir pirmosios pagalbos priemonės;
žibintuvėliai, baterijos ir atsarginiai energijos šaltiniai;
baterijomis maitinamas radijo imtuvas;
šilti drabužiai, antklodės ir higienos priemonės;
grynieji pinigai ir svarbiausių dokumentų kopijos;
vaikams, senjorams ir augintiniams reikalingos priemonės.

Atsargų kiekį ir sudėtį reikia pritaikyti konkrečiai šeimai. Jas būtina reguliariai tikrinti ir atnaujinti.

Daugiau oficialios informacijos rasite LT72 – Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje.

Išvykimo krepšys – ką turėti pasiruošus?

Šeimos planas ir išvykimo krepšys yra du skirtingi, tačiau vienas kitą papildantys pasirengimo elementai.

Šeimos planas atsako į klausimą ką darysime, o išvykimo krepšys – ką pasiimsime.

Išvykimo krepšyje turėtų būti svarbiausi daiktai, reikalingi skubiai paliekant namus: dokumentai, vanduo, maistas, vaistai, pirmosios pagalbos priemonės, žibintuvėlis, atsarginiai drabužiai, higienos reikmenys ir kitos individualios priemonės.

Krepšio svorį ir turinį reikia pritaikyti jį nešiojančiam žmogui. Mažiems vaikams nereikėtų numatyti tokio krūvio, kurio jie negalėtų saugiai nešti.

Specializuotų priemonių, kuprinių ir kito naudingo inventoriaus galite rasti mūsų partnerių AIC.lt išvykimo krepšio įrangos kategorijoje.

Tačiau svarbu suprasti, kad pasirengimas prasideda ne nuo brangios įrangos. Daugelį būtiniausių daiktų tikriausiai jau turite namuose. Pirmiausia įvertinkite tai, ką turite, ir tik tada įsigykite trūkstamas priemones.

Nepamirškite vaikų, senjorų ir augintinių

Šeimos planas turi būti pritaikytas ne vidutiniam žmogui, o konkretiems jūsų šeimos nariams.

Jeigu auginate mažus vaikus, svarbu numatyti, kas juos pasiims iš ugdymo įstaigos, kokių papildomų daiktų reikės ir kaip paaiškinsite situaciją nesukeldami bereikalingo nerimo.

Jeigu rūpinatės vyresnio amžiaus artimaisiais, įvertinkite jų judėjimo galimybes, vartojamus vaistus ir transportavimo poreikius.

Turint augintinių, reikėtų pasirūpinti jų maistu, vandeniu, transportavimo priemonėmis ir dokumentais.

Šeimos planą būtina ne tik parašyti, bet ir išbandyti

Turėti parengtą dokumentą – geras pirmas žingsnis. Tačiau vien jo nepakanka.

Pabandykite kartu su šeima atlikti paprastą pratimą: įsivaizduokite, kad dingsta internetas ir mobilusis ryšys. Ar visi žino, kur reikia susitikti? Ar vaikas žino, į ką kreiptis? Ar sugebėtumėte per trumpą laiką susirinkti būtiniausius daiktus?

Praktiškai patikrinus planą dažnai paaiškėja tai, apie ką anksčiau net nepagalvojote.

Planą rekomenduojame peržiūrėti bent kartą per metus ir pasikeitus svarbioms šeimos aplinkybėms.

Pasiruošimas prasideda nuo žinių

VšĮ „Alfa renginiai“ organizuojamuose praktiniuose išgyvenimo kursuose mokome pagrindinių įgūdžių, kurie gali būti naudingi tiek gamtoje, tiek susidūrus su netikėtomis situacijomis.

Mokymų metu dalyviai susipažįsta su navigacija, ugnies įkūrimu, pastogės įrengimu, pirmosios pagalbos principais ir sprendimų priėmimu.

Į vienos dienos kursų programą taip pat įtrauktas įvadas į šeimos pasirengimo planą. Aptariame, nuo ko pradėti, kokius svarbiausius sprendimus priimti iš anksto ir kodėl šeimos pasirengimas neturėtų apsiriboti vien išvykimo krepšiu.

Šie kursai nėra išsamūs civilinės saugos mokymai, tačiau gali tapti pirmuoju praktiniu žingsniu ruošiantis savo Dienai X.

Susipažinkite su mūsų išgyvenimo kursais Lietuvoje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kas yra šeimos planas?

Šeimos planas – tai iš anksto šeimos narių aptarti ir užrašyti veiksmai ekstremaliosios situacijos atveju. Jame numatomos susitikimo vietos, susisiekimo būdai, atsakomybės, evakuacijos galimybės ir būtiniausios atsargos.

Ar šeimos planas reikalingas, jei gyvename saugioje vietoje?

Taip. Šeimos planas skirtas ne tik karo atvejui. Jis naudingas ir kilus gaisrui, potvyniui, cheminei avarijai, dingus elektrai ar sutrikus ryšiui.

Kada reikia evakuotis?

Evakuotis reikia, kai tai nurodo atsakingos institucijos. Kitais atvejais sprendimas priklauso nuo konkrečios grėsmės, būsto saugumo ir galimybės saugiai pasiekti kitą vietą. Kilus tiesioginiam pavojui, pirmiausia būtina pasirinkti atitinkamai grėsmei saugų prieglobstį.

Ar karo atveju geriau vykti į sodybą, ar į užsienį?

Universalaus atsakymo nėra. Sodyba gali būti geras laikinas pasirinkimas, jei ji saugesnė, turi reikalingų atsargų ir ją įmanoma pasiekti. Išvykimas į užsienį gali būti tinkama alternatyva, jei grėsmė plataus masto, kelionė saugi ir turite aiškų apsistojimo planą. Visais atvejais būtina vadovautis aktualiais institucijų nurodymais.

Kiek laiko šeima turėtų gebėti išsilaikyti savarankiškai?

Rekomenduojama pasirengti bent 72 valandoms. Tam reikalingos vandens, maisto, vaistų, apšvietimo, higienos ir kitos būtinos atsargos.

Ar kiekvienam šeimos nariui reikia atskiro išvykimo krepšio?

Rekomenduojama numatyti kiekvienam šeimos nariui reikalingas priemones. Tačiau krepšių dydis ir svoris turi atitikti žmogaus amžių, sveikatos būklę ir fizines galimybes. Už mažų vaikų būtiniausius daiktus atsako suaugusieji.

Ką daryti, jei šeimos nariai negali susisiekti?

Būtent tam šeimos plane numatomos iš anksto sutartos susitikimo vietos, atsarginiai kontaktiniai asmenys ir veiksmai nutrūkus ryšiui. Svarbu, kad šiuos susitarimus visi žinotų dar iki ekstremaliosios situacijos.

Kur rasti oficialų šeimos plano pavyzdį?

Oficialias rekomendacijas ir šeimos pasirengimo informaciją rasite LT72 šeimos plano puslapyje.

Ar išgyvenimo kursai padeda pasiruošti Dienai X?

Taip. Praktiniai mokymai padeda įgyti pagrindinių įgūdžių, geriau suprasti savo galimybes ir mokytis priimti sprendimus neįprastose situacijose. Vis dėlto išgyvenimo kursai nepakeičia oficialių civilinės saugos rekomendacijų ir konkrečiai šeimai pritaikyto pasirengimo plano.

Jūsų Diena X gali būti kitokia, nei įsivaizduojate

Niekas negali tiksliai numatyti, kada įvyks ekstremalioji situacija ir kokio pobūdžio ji bus. Tačiau kiekvienas gali pasiruošti pagrindiniams iššūkiams.

Šeimos planas – tai ne panikos ženklas, o atsakingas sprendimas pasirūpinti tais, kurie jums svarbiausi.

Pradėkite nuo pokalbio su artimaisiais. Susitarkite dėl susitikimo vietų, pasirūpinkite būtiniausiomis atsargomis, įvertinkite evakuacijos galimybes ir užrašykite savo sprendimus.

O jei norite įgyti daugiau praktinių žinių, kviečiame į „Alfa renginių“ išgyvenimo kursus.

Nes geriausias laikas pasiruošti savo Dienai X yra tada, kai ji dar neatėjo.